Atsimenu vieną fotografiją iš jūsų Krymo vasaros: Milda palaidais plaukais stovi prie šešėliuotos sienos, o ant jos kabo metalinis laidas, susivijęs širdute. Taip ir nesupratau, ar Saša tai pastebėjo, ar atsistojai ten atsitiktinai. Kad tave ten fotografavo mylimas žmogus, nesigyrei, pati atspėjau, tai visada matosi iš šilto fotografuojamojo žvilgsnio.

Pagrindinis ženklas, kad tikrai myli žmogų, yra ne geismas, o šalia jo atsirandanti ramybė.

You always find God in the details, but only when you have time.

Moterys, kurios užkasa savo vaikus, kartu palaidoja ir Dievą.

Nuoširdžiai manau, kad didžioji literatūra mirė, todėl išnyko ir mirtis kūrinių finaluose, nes beveik visas menas dabar yra kuriamas tam, kad žmonės mirtį pamirštų.